Privalomasis automobilio draudimas

Parašė Juliana

Daugelis stebisi, kodėl vyrauja tokia neteisybė: jauni vairuotojai turi mokėti tokius milžiniškus pinigus drausdami savo automobilius, o patyrę vairuotojai moka žymiai mažiau. Nesistebėkite. Ir juolab nekaltinkite draudimo įmonių dėl tokio „nesąžiningumo” klientų atžvilgiu.

Reikia suprasti, kad tokia jau ta draudimo rinka, kupina sudėtingų sąvokų ir įvairiaspalvių niuansų. Kodėl „klevukai” moka daugiau? Nepamirškime paminėti, kad kažkada ir tie vairuotojai, kurie dabar turi dešimčių metų stažą, kažkada buvo nepatyrę. Dabar jie užsitarnavo gerų vairuotojų vardus, įrodę, kad supranta, kad vairavimas- ne žaidimas, o važiavimas- ne formulės1 rugtynės trasoje. Tai sudėtingas ir atsakingas procesas, kuriuo metu „vairininkas“ turi užtikrinti saugumą sau ir savo keleiviams.

Taip taip! Vairuotoją galime drąsiai palyginti su vairininku, kapitonu, strategu, gladiatoriumi. Kodėl? Nes buvimas vairuotoju yra kur kas daugiau nei pavarų perjungimas iš pirmos į antrą, iš antros į trečią ir vairo „sukaliojimas“ pirmyn- atgal.

Vairuotojas turi puikiai orientuotis erdvėje, žaibiškai reaguoti į aplink vykstančius judėjimo reiškinius, niekada nepasimesti ar pasijusti bejėgiu šitaip suteikdamas nesaugumo jausmą keleiviams. Jis turi būti užtikrintas tuo, ką daro ir tuo, kad tai, ką daro, jis daro teisingai.

Tikriausiai kiekvienas iš savo patirties gali patvirtinti, kad jauniesiems vairuotojams dažnai trūksta pasitikėjimo savimi jausmo, jie pasimeta vos kažkam „metus“ įžeidžiančią repliką ar išgirdę už nugaros važiuojančio automobilio signalą. Neva: „Kvaily, ko taip lėtai važiuoji?” Patikėkite, jiems nerūpi, kad vos prieš savaitę išsilaikėte vairavimo egzaminą ir vos vakar nusipirkote automobilį. Žinoma, jie yra tikri, kad yra teisūs, bet jie neturi jokios teisės Jūsų ižeidinėti.

Kitavertus, ne apie visus jaunus vairuotojus sakytina, kad jie pasimetę, bijantys ar kitaip įbauginti dėl neeaiškių priežasčių. Kartais būna priešingai. Vos gavę teises(ypač šis dėsningumas pastebimas vaikinų tarpe) norėdami pasirodyti geriausiais prieš draugus, paneles, jie pradeda atlikti pavojingus manevrus gatvėse, viršyti greitį. Negalima neigti:dažniausiai tokie jaunuoliai tikrai gerai vairuoja ir nuo pat vaikystės „sėdi“ už vairo. Tačiau jų pasitikėjimas savo jėgomis kartais būna pražūtingas. Neseniai susipažinau su viena mergina, ji pasakojo:”jis buvo geriausias miesto vairuotojas, laimėjęs ne vieną medalį už savo vairavimo įgūdžius, jis buvo geriausias man pažįstamas mechanikas ir jis žuvo įvažiavęs į griovį neleistinu greičiu. Jam buvo dvidešimt vieneri.” Vaikinas neįvertino greičio, jis pats žinojo, kad yra puikus ir manė, kad savo jėgomis galės išvengti bet kokios avarijos. Ir jis ne pirmas. Ir ne paskutinis toks.
Jauni vairuotojai kartais prie vairo elgiasi neadekvačiai. Arba per daug jaudinasi, arba yra per daug atsipalaidavę. Aukso viduriuką rasti tikrai sunku. Gavusi teises, prisimenu dar ir šiandien, ir nusipirkusi automobilį, buvau pasipiktinus draudimo kaina. O dabar suprantu. Draudimo įmonės įvykus auto įvykiui įsipareigoja atlyginti žalą. Daug daugiau galimybių, kad avariją sukels jaunas vairuotojas. Patyręs vairuotojas, statistikos duomenimis, padaro žymiai mažiau avarijų. Žinoma, kai kurie jaunuoliai mėgsta nuosavą mašiną apdrausti kokio super ilgaamžio vairuotojo dėdės vardu ir sėkmingai važinėja. Tiesa, iki tol, kol juos sustabdo policija ir, pamačius dokumentus, reikalauja paaiškinimo. Va tada būna nelabai smagu. Uuupsss…