Plačiai žinomo amerikiečio A. Maslow poreikių hierarchijos piramidėje iškart po fiziologinių poreikių seka poreikiai saugumui, atsiradę jau senų senovėje. Viskas turi savas šaknis ir  draudimo istorijos užuomazgas nesunku pastebėti net ir pirmykštėje bendruomenėje. Kiekviena gyva būtybė visais laikais norėjo ir visdar nori užsitikrinti saugumo jausmą.

Draudimo veikla- finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus draudimo sutartyje numatytiems įvykiams. Šiai veiklai tenka labai svarbus vaidmuo, ypač esant laisvos ekonominės rinkos sąlygoms.

• Nesaugumo jausmą pakeičia užtikrintumo jausmas.
• Draudimas gali tarnauti ir kaip efektyvi taupymo forma.
•  Draudimas veikia kaip žmonių įliejimo į visuomenę priemonė, panaikinanti turtinius ir socialinius skirtumus
• Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina šalies vidaus vystymosi ir klestėjimo sąlyga.

Draudimo svarba šiandien yra nepaprastai didelė ir kasdien vis labiau besistiebianti į viršų ir turinti augimo perspektyvą. Lietuvos draudimo rinka pradėjo formuotis 1990- 1991 metais. Praėjo nedaug laiko, bet susidaro įspūdis, kad ji mūsų šalyje gyvuoja nuo senų senovės. Draudimo rinka  įgauna pagreitį, plečiasi, tampa kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo dalimi. Augant žmonių norams bei interesams, draudimo įmonės yra orientuojamos į kuo aukštesnį draudimo poreikių patenkinimo lygį. Norint būti geru draudėju, nežtenka tobulai išmanyti draudimo rinką, reikia mokėti ją analizuoti, o svarbiausia- suprasti savo klientus ir jų lūkesčius.

Draudimo ir kitų ūkio šakų įmonių skirtumai yra ryškūs, visų pirma dėl to, kad draudimo įmonių tiekiamos paslaugos yra rizikos pobūdžio. Juk tuo tarpu, kai prekybos centras gauna aiškias pajamas ir turi nustatęs nekintančią prekių kainą, draudimo įmonė gauna draudiminę įmoką ir įsipareigoja padengti žalos atlyginimo išlaidas įvykus nelaimei. Taigi seka išvada, kad draudimo įmonės, kitaip nei kitų veiklos sričių įmonės, „neša“ ypač didelę atsakomybę. Juk nelengva yra prisiimti atsakomybę už žmogų, o dar sunkiau- už šimtus žmonių. Taigi, jei išgirsite ką nors peikiant draudimo agentūrą, pagalvokite, ar šie kaltinimai pagrįsti. Žinoma, įmonės orientuotos gauti pelną, bet nepamirškime, kad tai yra abipusis bendradarbiavimas, kuris šiais laikais tampa ypač aktualiu.

1990 metais priimtas draudimo įstatymas, reglamentuojantis privačių įmonių steigimąsi ir pagrindinius reikalavimus jų veiklai. Dabar galime būti tikri- padaryta didžiulė pažanga, sukuriant patrauklų ir patikimą draudimo įmonių tinklą. Nepaisant to, kad dauguma dar abejoja ir nesiryžta draustis, lietuviai, suvokdami saugumo reikšmę, po truputį pradeda suvokti  draudimo naudą. Juk iš šalies stebint pasaulinę draudimo rinką, viskas atrodo patikima. Pažangiose užsienio šalyse žmonės draudžiasi būdami tikri, kad jiems to reikia, kad tai būtinybė, o ne mažytis pliusas. Mūsų šalis visdar abejoja draudimo įmonių nuoširdumu, nes mano, kad į žmonių poreikius mums „nusispjaut“. Bet ne tokie blogiukai tie draudėjai  Juk, jei jie būtų niekšai, tai vargu, ar dirbtų žmonių labui, apsaugodami Jūsų mašinas, namus, sveikatą, mokslą, šeimą.

Visų pirma, Kasko draudimas  apdraudžia mašiną taip pat ir vagystės atveju. Įsivaizduokite, ruošiatės ryte į darbą,  išeinate iš namų ir nerandate savo automobilio. Liūdna, rodos, neįtikėtina, tačiau tai vyksta ir nieko čia nebepakeisi, dažnai net ir įtaisyta signalizacija yra bejėgė. Svarbiausia, iš pavogtų automobilių didžiosios dalies policijai taip ir nepavyksta rasti.

Ilgapirščiai- gudrūs ir organizuoti, turintys daugelio metų patirtį ir daugybę ryšių. Esti atvejų, kai nerandi automobilio, palikęs jį vos kelioms akimirkoms- nuėjęs į parduotuvę ar paštą. Blogiausia, kad kai kurie žmonės galvoja: „užlėksiu minutėlei į parduotuvę, niekas nepavogs tos mašinos, niekam ji nereikalinga.“ O palikę raktelius automobilyje dirbančiu varikliu(dažniausiai nenorėdami iš naujo šildyti, ypač žiemą, arba turėdami problemų su varikliu ir bijodami vėliau neužsivesti savo automobilio), grįžę atranda tuščią vietą stovėjimo aikštelėje.

Kyla daugybė problemų, jei buvote susiplanavę vakarą, jo planai žlunga ir Jūs turite tvarkyti krūvą nemalonių formalumų. Bet nepamirškite savo teisių- niekas, joks žmogeliūkštis neturi teisės kesintis į Jūsų turtą, net jei Jūs ir palikote atrakintą automobilį. Žinoma, kiekvienas kaltintų save- dėl išsiblaškymo, kvailumo ir dar suverstų sau nerealų skaičių kaltinimų. Bet kartoju- nepamirškite- tai Jūsų turtas ir niekas neturi teisės prie jo artintis ar juo disponuoti be Jūsų leidimo. Raktelių gi Jūs niekam į rankas nedavėte ir nepadovanojote! Išlikite ramūs.
Tačiau verta paminėti, kad Kasko draudimu apdraudžiamos ne visos mašinos. Daugiausia apdraudžiami automobiliai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 10 000 litų. Taip pat dažnai apdraudžiamos mašinos- antikvarai, turintys didelę vertę. Kiti apdraudžiami kur kas rečiau. Tačiau juk verta sužinoti, ar įmanoma apdrausti Jūsų transporto priemonę. Niekuo nerizikuojate.

Kasko draudimas apdraudžia nuo tokių galimų rizikų:
•    Avarija
•    stichinės nelaimės arba gamtinės jėgos
•    vagystė
•    trečiųjų asmenų tyčinė veikla

Draudimo įmokos dydis priklauso nuo: automobilio markės, automobilio modelio, automobilio pagaminimo metų, Jūsų amžiaus, vairavimo patirties ir pasirinkto draudimo varianto. Ši draudimo rūšis yra daug sudėtingesnė nei privalomasis draudimas, dėl šios priežasties siūlome Jums organizuotą pagalbą, jeigu Jums iškiltų klausimų. Kreipkitės į mus ir pažadame, kad mūsų specialistai aiškiai ir iki galo išaiškins Jums visus šios draudimo rūšies niuansus.

Kartu su Kasko draudimu taip pat galime pasiūlyti Jums papildomas paslaugas: pagalbos kelyje draudimą, automobilio nuomos draudimą, papildomos įrangos draudimą, vairuotojo ir keleivių draudimas nelaimių atveju. Prieš drausdamiesi būtinai pasitarkite su specialistais ir viską „pasverkite“. Šiais laikais vis duagiau žmonių kreipiasi dėl Kasko draudimo, suprasdami, kad tai tikrai naudingas sandoris. Tiesiog smagu būti 100% užtikrintam. Esame laimingi, galėdami bendradarbiauti su Jumis.

Reikia suprasti, kad tokia jau ta draudimo rinka, kupina sudėtingų sąvokų ir įvairiaspalvių niuansų. Kodėl „klevukai” moka daugiau? Nepamirškime paminėti, kad kažkada ir tie vairuotojai, kurie dabar turi dešimčių metų stažą, kažkada buvo nepatyrę. Dabar jie užsitarnavo gerų vairuotojų vardus, įrodę, kad supranta, kad vairavimas- ne žaidimas, o važiavimas- ne formulės1 rugtynės trasoje. Tai sudėtingas ir atsakingas procesas, kuriuo metu „vairininkas“ turi užtikrinti saugumą sau ir savo keleiviams.

Taip taip! Vairuotoją galime drąsiai palyginti su vairininku, kapitonu, strategu, gladiatoriumi. Kodėl? Nes buvimas vairuotoju yra kur kas daugiau nei pavarų perjungimas iš pirmos į antrą, iš antros į trečią ir vairo „sukaliojimas“ pirmyn- atgal.

Vairuotojas turi puikiai orientuotis erdvėje, žaibiškai reaguoti į aplink vykstančius judėjimo reiškinius, niekada nepasimesti ar pasijusti bejėgiu šitaip suteikdamas nesaugumo jausmą keleiviams. Jis turi būti užtikrintas tuo, ką daro ir tuo, kad tai, ką daro, jis daro teisingai.

Tikriausiai kiekvienas iš savo patirties gali patvirtinti, kad jauniesiems vairuotojams dažnai trūksta pasitikėjimo savimi jausmo, jie pasimeta vos kažkam „metus“ įžeidžiančią repliką ar išgirdę už nugaros važiuojančio automobilio signalą. Neva: „Kvaily, ko taip lėtai važiuoji?” Patikėkite, jiems nerūpi, kad vos prieš savaitę išsilaikėte vairavimo egzaminą ir vos vakar nusipirkote automobilį. Žinoma, jie yra tikri, kad yra teisūs, bet jie neturi jokios teisės Jūsų ižeidinėti.

Kitavertus, ne apie visus jaunus vairuotojus sakytina, kad jie pasimetę, bijantys ar kitaip įbauginti dėl neeaiškių priežasčių. Kartais būna priešingai. Vos gavę teises(ypač šis dėsningumas pastebimas vaikinų tarpe) norėdami pasirodyti geriausiais prieš draugus, paneles, jie pradeda atlikti pavojingus manevrus gatvėse, viršyti greitį. Negalima neigti:dažniausiai tokie jaunuoliai tikrai gerai vairuoja ir nuo pat vaikystės „sėdi“ už vairo. Tačiau jų pasitikėjimas savo jėgomis kartais būna pražūtingas. Neseniai susipažinau su viena mergina, ji pasakojo:”jis buvo geriausias miesto vairuotojas, laimėjęs ne vieną medalį už savo vairavimo įgūdžius, jis buvo geriausias man pažįstamas mechanikas ir  jis žuvo įvažiavęs į griovį neleistinu greičiu. Jam buvo dvidešimt vieneri.” Vaikinas neįvertino greičio, jis pats žinojo, kad yra puikus ir manė, kad savo jėgomis galės išvengti bet kokios avarijos. Ir jis ne pirmas. Ir ne paskutinis toks.
Jauni vairuotojai kartais prie vairo elgiasi neadekvačiai. Arba per daug jaudinasi, arba yra per daug atsipalaidavę. Aukso viduriuką rasti tikrai sunku. Gavusi teises, prisimenu dar ir šiandien, ir nusipirkusi automobilį, buvau pasipiktinus draudimo kaina. O dabar suprantu. Draudimo įmonės įvykus auto įvykiui įsipareigoja atlyginti žalą. Daug daugiau galimybių, kad avariją sukels jaunas vairuotojas. Patyręs vairuotojas, statistikos duomenimis, padaro žymiai mažiau avarijų. Žinoma, kai kurie jaunuoliai mėgsta nuosavą mašiną apdrausti kokio super ilgaamžio vairuotojo dėdės vardu ir sėkmingai važinėja. Tiesa, iki tol, kol juos sustabdo policija ir, pamačius dokumentus, reikalauja paaiškinimo. Va tada būna nelabai smagu. Uuupsss…

Draudimo veikla pradėjo formuotis ankstyvaisiais viduramžiais. Žinoma, antikos laikais irgi pasitaikydavo pavienių draudimo atvejų dėl kelionių, prekybos intensyvumo ir su šia veikla susijusių pavojų. Baimė buvo prielaida, lėmusi saugumo poreikį ir jo paieškas. Kaip minėjau, jau gilioje senovėje galime pamatyti draudimo apraiškas. Juk rizika- sena kaip ir pats pasaulis. Nieko nuostabaus. Žmonija labiausiai bijojo dviejų, rodos, nenugalimų stichijų- vandens ir  ugnies, tačiau siekis užsitikrinti saugumą buvo stipresnis už bet kokią baimę.Draudimo tėvyne yra laikoma senovės Kinija.

Draudimo veiklos steigimą lėmė šios priežastys: bendra rizika, kolektyvinis dėl jos patirtų nuostolių padengimas, tarpusavio pagalba. Nuo seno pirkliai gabendavo krovinius vandeningomis upėmis, bet, deja, ne visi iš jų pasiekdavo tikslą. Kai šis dėsningumas buvo pastebėtas, pirkliai pradėjo vienytis į sąjungas ir tokiu būdu išvengdavo didelių nuostolių. Juk kiekvieną nuostolį patirdavo ne vienas, o visi sąjungos nariai. Ankstyvųjų draudimo užuomazgų yra taip pat pastebima šumerų laikų istoriniuose šaltiniuose. Tenykščiams prekeiviams buvo išduodama finansinė garantija arba pinigų suma, kuria jie padengdavo nuostolius, jeigu jų prekėms kas nors atsitikdavo pervežimo metu. Iki šių dienų yra išlikę rašytiniai liudijimai iš senovės Babilono, siekiantys 1700 metus prieš Kristų, apie karavanų vilkstinės draudimus nuo jų užpuolimo, nes pirkliai suprato, kad nė vienas nėra apsaugotas nuo karavano užpuolikų. Todėl buvo pasirašinėjami susitarimai, kad patirti nuostoliai bus dengiami kartu. Principas „Visi už vieną ir vienas už visus“ įgyvendinamas ekonominėje sferoje. Karavano vilkstinių pirklių įnašas nebūdavo reguliarus. Įvykus nelaimei, iš visų pasirašiusiųjų susitarimą būdavo surenkama nuostoliams atlyginti reikalinga pinigų suma.

Tačiau fakto, kad draudimo istorijos raida pradedama skaičiuoti nuo XIII amžiaus, kai pradėjo vystytis jūrininkystė Italijoje, paneigti neįmanoma . Jau tada draudimas buvo laikomas finansine veikla, nukreipta žalų padengimui.
Jūrinė prekyba, ypač prekyba Viduržemio jūra, padėjo vystytis pirmosioms draudimo rūšims. Senovės Graikų draudimo operacijos yra laikomos draudimo prototipu. Ši praktika buvo ypač paplitusi Atėnuose. Veiksmas vykdavo taip: Skolintojai išnuomodavo laivus. Po to, jeigu kelionė būdavo sėkminga, pinigus grąžindavo su procentais, o jei kažkas jūroje nutikdavo – visai negrąžindavo. Buvo nustatytas aukštas procentas, kuris leisdavo sukauptą kapitalą panaudoti jūrinės rizikos padengimui. Prekeivis, gavęs paskolą, ją grąžindavo tik tuo atveju, jeigu sėkmingai baigdavosi jo kelionė, tuo pačiu grąžindamas 30% daugiau pinigų nei pasiskolino. Antikos laikais darbininkai, nusamdyti viešiems, sunkiems darbams kaip Egipto piramidės, rūmai ir kt. organizuodavo pagalbos kasas tiems kolegoms ar jų šeimoms, kurie susižalodavo ar mirdavo atsitikus nelaimei.

Istorikų parodymai,turėję įtakos šiam straipsniui aiškiai parodo, kad draudimo istorija- kelias, vedantis iš antikinio pasaulio į šiuolaikinį. Pastebima, kad iš pradžių atsirado verslo draudimas, ir tik paskui- asmens, sveikatos draudimas. Senovės Romoje ėmė formuotis draudimo fondai, į kuriuos susivieniję tam tikrų profesijų ar vienodų likimų žmonės reguliariai įnešdavo reikiamas pinigų sumas. Tačiau negalime paneigti, kad labiausiai draudimas suklestėjo tamsiaisiais amžiais, ypač vyraujant feodalizmui. Rodos, tokia sena ir pasitikėjimo bei pripažinimo sulaukusi sritis, o dauguma mūsų apie ją žinome tiek mažai. Užmegzkite pažinimą nuo šaknų. Viskas yra aišku ir chronologiška. Tikėkimės šis straipsnis buvo Jūsų susidomėjimo draudimu ir jo istorija pradžia.

-Aristotelis, paklaustas, kiek mokytas žmogus skiriasi nuo nemokyto, atsakė: “Tiek, kiek gyvas nuo negyvo”.

Ką reiškia laukti gimstančio naujagymio? Tai tikriausiai gali apibūdinti tik tie, kas patyrė tai savo kailiu. Būsima mamytė ypač rūpinasi savo mityba ir gyvenimo būdu, norėdama išnešioti sveiką vaikelį. Būsimas tėtis globoja mažylį, lepindamas savo mylimąją šokoladu ir gėlėmis. Jai griežtai draudžiama kilnoti sunkumus ir jaudintis. Taip, žinia, kad turėsi vaiką yra viena nuostabiausių ir ypatingiausių gyvenime. Juk suvoki, kad tai tavo kūrinys, tavo įpėdinis. Sveikiname, jeigu šiandien sužinojai, kad tavęs laukia šeimos pagausėjimas, pataikei kaip tik ten, kur ir reikėjo.

Mintis apie naują gyvybę, kuri yra kilusi ne iš ko kito kaip tik tavęs ir mylimo žmogaus, sukelia galybę teigiamų emocijų. Juk turėsi mažą „lialių“! Argi tai nenuostabu? Galėsi jį rengti spalvotais rūbeliais, valgydinti, žaisti su juo, galėsi pirkti jam mašinėles arba lėlytes. Galėsi rūpintis mažyčiu savo lobiu ir apsaugoti jį nuo raganų ir bildukų, kurių jis garantuotai išsigąs tau beskaitant „Miegančiąją Gražuolę“. Taip, gimus vaikui, jis atrodo toks mažas, toks bejėgis, rodos, toks liks amžinai. Deja, taip nebūna. Mes nė nepastebime, kaip jis greitai užauga, pradeda eiti į darželį, vėliau- į mokyklą. Dėl šios priežasties kuo anksčiau reikia pasirūpinti savo jaunėlio ateitimi.

Šiandien aplink girdime, koks sudėtingas ir įmantrus šių laikų mokslas, kaip sunku yra įstoti į universitetą, o dar sunkiau- studijuoti. Tėvai nori būti tikri, kad jų „studenčiokas“ nebadaus, kad gyvens pilnavertį gyvenimą ir jam nieko netrūks. Vienas svarbiausių klausimų: “Kaip tai padaryti?” Tai nėra taip komplikuota, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jums tereikia apdrausti savo vaiką studijų draudimu. Skamba gana grėsmingai, bet taip nėra. Kas mėnesį įnešdami tam tikrą nedidelę sumą, po 18 metų galėsite būti ramus ir tikras, kad Jūsų vaikas, išvažiavęs į didmiestį nebadauja ir dėl nieko nesijaudindamas, rūpinasi tik savo studijomis. Jam nebereikės ieškotis darbo, nertis iš kailio, bandant susitaupyti kiekvieną „skatiką“. Sukauptus pinigus galėsite taip pat panaudoti mokėdami už studijas. Viskas yra paprasta. Dar įsivaizduokite, kokia šypsena iškils vaiko veide baigus universitetą. Esame tikri, kad, visų pirma, jis padėkos Jums.

Nespjaukite į šį svarbų dalyką. Suprantama, kad turite dar begalę laiko tapti milijonieriumi ar pasiturinčiu verslininku, bet kam rizikuoti, kai galite būti užtikrintas? Žinome- ši draudimo rūšis Lietuvoje nėra populiari ir plačiai naudojama, bet žmonių susidomėjimas ja sparčiai auga. Gaunamų laiškų skaičius šia tema yra didesnis nei bet kada anksčiau. Dėl šios priežasties nusprendėme parašyti šį neilgą straipsnį, supažindinantį Jus su svarbiausiais studijų draudimo aspektais. Nepamirškite, kad kasmet mokslas Lietuvoje brangsta ir tuo pačiu metu tampa vis labiau vertinamas. Kasmet kiekvienas, gavęs aukštąjį išsilavinimą, džiugina Lietuvą, parodydamas, kad tokioje mažoje šalyje gimsta unikalių gabumų turintys žmonės. Neleiskite savo vaikui eikvoti talentų, užtikrinkite jo ateitį!

Jeigu susidomėjote šia draudimo rūšimi ir turite klausimų, laukiame Jūsų laiškų, į kuriuos nuoširdžiai ir tikslingai atsakysime. Mūsų tikslas- nepalikti nė menkiausios abejonės, išaiškinant viską iki galo.

Ačiū už dėmesį.

Kas rytą pabundame pažadinti, rodos, įprastų garsų:lietaus „barbenimo” į langus, kaimynų riksmų ar taip nekenčiamo žadintuvo „pypsėjimo”. Tai normalu- juk žmogus su laiku pripranta prie visko. Tačiau, kai pabundate pažadinti ne įprasto rytinio garso, tokio artimo ir tokio pažįstamo, o košmaro, kaip pasijuntate? Šis jausmas daugumai pažįstamas- pakyli iš patalų  visas išpiltas prakaito, bėgi po šaltu  dušu, kad „nužudytum“ visas neigiamas emocijas, susikaupusias per ilgą naktį. Sunku atsipeikėti ir dėkoji Dievui, kad realybė gražesnė už sapnuotą košmarą. Bet įsivaizduokite, jeigu visi Jūsų baisiausi košmarai virstų realybe, ar nebūtumėte palaužtas dvasiškai?

Kiekvienas žmogus nuo pat vaikystės jaučia būtinybę jaustis saugiam. Menkiausias katės įdrėskimas sukelia ašaras ir skausmą. Tiesiog negalime savęs kontroliuoti, atrodo, kad verkti tokioje situacijoje yra mūsų pareiga. Norime dėmesio, trokštame, kad tėvai mus ramintų ir apipiltų saldainiais. Turbūt visiems  šis jausmas  pažįstamas iš vaikystės. Tačiau jeigu skaitote šį straipsnį, tai galima būti  99% tikram, kad jau nebesate vaikas, kad suprantate gyvybės kainą ir rūpinatės savimi bei savo artimaisiais iš meilės…

Meilės savo šeimos nariams ir savo Ego. Stengiatės, kad Jūsų gyvenimas vieną dieną nevirstų košmaru, apsuptu chaoso ir bejėgiškumo jausmo. Kiekviena gyva būtybė nori būti užtikrinta ne tik dėl savo dabarties, bet ir ateities. Instinktas išlikti yra atėjęs iš priešistorės ir žmogus negali to pakeisti.

Paradoksas slypi tame, kad nepaisant stipraus ir nenugalimo saugos instinkto, žmogus dažnai nepadaro visko, besistengdamas apsaugoti save, savo vaikus ir mylimą sutuoktinį. Mes linkę  būti optimistais, tikinčiais, kad mums viskas bus gerai ir nuolat kartojančiais: „man taip atsitikti negali“. O  įvykus nelaimei, daugelis dažniausiai  negali atsikvošėti, kad tai atsitiko būtent jiems! Mes nesame nei nemirtingieji, nei šventieji, tad nereikia stebėtis, jei patenkame į avariją ar esame užklupami ligos. Ne, aš neironizuoju. Tiesiog mums mūsų gyvybės yra neįkainojomos ir jų svarba būtent mums yra milžiniška, bet ką šie trapūs mažyčiai gyvenimėliai reiškia pasaulio, visatos mastu? Nieko nereiškia. Nebent esate  įžymus rašytojas, ekonomiškai stiprios valstybės karalius ar Mikelandželas. Nelaimės atveju kompensacija būtų ta, kad Jūs būtumėte tikras, kad neišnyksite kaip vėjo nešama dulkė, o Jus atsimins dar ne viena ir ne dvi kartos. Mums, paprastiems žmonėms, kasdien neišvengiantiems pilkos rutinos ir įvairių kritinių situacijų, reikia būti tikriems dėl savo gyvybių ir sveikatos.

Priežaščių sveikatai apsaugoti turime ieškoti jau šiandien, nes nežinome, kada tai padaryti gali būti per vėlu. Išvažiuodami iš kiemo per plikledį, turėtumėte pagalvoti, kad net tokie,rodos, nežymūs gyvenimo niuansai  gali būti lemiami. Ir nesvarbu net tai, jog Jūs puikiai valdote savo automobilį, o Jūsų vairavimo stažas- virš 30 metų. Žinokite, kelyje visada gali pasitaikyti naujokas vairuotojas, nesugebantis prisiklijuoti net „klevo lapo”, o pavojingiausia tai, kad jo veiksmai gali būti staigūs ir neaadekvatūs. Eidami šviečiant žaliam šviesoforo signalui, visada pažiūrėkite, ar koks beprotis nelekia per sankryžą, nematydamas raudono signalo. Dieve,  pagalvojus, kiek dalykų, gali nutikti mums to nenumanant! Einant tamsia gatve gali sumušti chuliganai, troleibuse galime  pagauti vadinamąjį  kiaulių gripą arba perstatydami baldus namie, galime neišlaikyti jų svorio, paslysti. Iš tikrųjų, esame apsupti pavojų ir turime saugoti savo gyvybę 100 kartų daugiau nei savo 5 pirštus.

Žinote, ką tik pagalvojau, kad mano pačios gyvybė neapdrausta. Esu apdraudusi savo automobilį su „klevo“ lapu milžiniška suma, o savo gyvybės, taip tos pačios gyvybės, su kuria „draugauju“ jau 20 metų, nesu. Neįtikėtina. O jeigu aš susirgsiu rimta liga(neduok, Dieve) ir man reikės brangių vaistų, už kuriuos aš neįstengsiu susimokėti? Kas tada? Ne, tai nėra mano sapalionės ar  priverstinis raginimas. Taip pat nevadinkite to nesąmone, pinigų plovimu ar pigiu triuku. Mes neperšame Jums savo nuomonės, net neabejojame, kad patys turite savąją. Tiesiog pagalvojus, kiek pasaulyje nelaimių atsitinka kasdien, neįmanoma būtų nepaminėti tokių akivaizdžių faktų. Galbūt šiandien Jūs abejojate, bet, žinokite, jei vieną dieną suprasite, kokia svarbi yra žmogaus gyvybė, mes Jums padėsime visais įmanomais būdais ir, pabudus ryte, galėsite ramiai mėgautis kava, negalvodami, kad  Jūsų gyvenimas gali pavirsti ką tik susapnuotu košmaru.

Išskirtinio pasiūlymo kortelė galios iki 2010 m. liepos 31 d.
Jeigu klientas šiuo laikotarpiu draudžiasi turto draudimu dar neturėdamas „Išskirtinio pasiūlymo kortelės“, tuomet sutartis sudaroma įprastomis sąlygomis, o kitai turto draudimo sutarčiai suteikiama išskirtinio pasiūlymo galimybė, t.y. kortelių platinimo laikotarpiu sudarius pirmą turto draudimo sutartį standartinėmis sąlygomis įteikiama išskirtinio pasiūlymo kortelė kitiems turto draudimo pasiūlymams.

KORTELIŲ PLATINIMO LAIKOTARPIS
Pradžia:    2009 m. rugpjūčio 10 d.
Pabaiga:     2009 m. gruodžio 31 d.
Išskirtinio pasiūlymo kortelę draudėjas gali panaudoti iki 2010 m. liepos 31 d. – išskirtinio pasiūlymo kortelės galiojimo pabaigos data.

Draudžiant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą kartu – DOVANOJAME civilinės atsakomybės draudimą 10 000 Lt draudimo sumai.
Draudžiant nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą (atskirai) – DOVANOJAME civilinės atsakomybės draudimą 5 000 Lt draudimo sumai.

Pirmąjį šių metų pusmetį per nepriklausomus draudimo tarpininkus sudaryta 375,6 tūkst. sutarčių, t. y. 5,2 proc. mažiau nei 2008 m. pirmąjį pusmetį. Gyvybės draudime buvo sudarytos 347 sutartys, o ne gyvybės draudime 375,2 tūkst. arba 4,7 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Šaltinis: dpk.lt Platesnė informaciją pateikiama čia

Draudžiame.lt brokeris 2009 rugpjūčio 19d. pradėjo savo veiklą siūlydama tai, ko Jums reikia, tik  geriausiomis kainomis, bei patraukliais pasiūlymais. Konsultuosime visus, besidominčius draudimo paslaugomis.