Gyvybės draudimas
Verta jaustis saugiam
Kas rytą pabundame pažadinti, rodos, įprastų garsų:lietaus „barbenimo” į langus, kaimynų riksmų ar taip nekenčiamo žadintuvo „pypsėjimo”. Tai normalu- juk žmogus su laiku pripranta prie visko. Tačiau, kai pabundate pažadinti ne įprasto rytinio garso, tokio artimo ir tokio pažįstamo, o košmaro, kaip pasijuntate? Šis jausmas daugumai pažįstamas- pakyli iš patalų visas išpiltas prakaito, bėgi po šaltu dušu, kad „nužudytum“ visas neigiamas emocijas, susikaupusias per ilgą naktį. Sunku atsipeikėti ir dėkoji Dievui, kad realybė gražesnė už sapnuotą košmarą. Bet įsivaizduokite, jeigu visi Jūsų baisiausi košmarai virstų realybe, ar nebūtumėte palaužtas dvasiškai?
Kiekvienas žmogus nuo pat vaikystės jaučia būtinybę jaustis saugiam. Menkiausias katės įdrėskimas sukelia ašaras ir skausmą. Tiesiog negalime savęs kontroliuoti, atrodo, kad verkti tokioje situacijoje yra mūsų pareiga. Norime dėmesio, trokštame, kad tėvai mus ramintų ir apipiltų saldainiais. Turbūt visiems šis jausmas pažįstamas iš vaikystės. Tačiau jeigu skaitote šį straipsnį, tai galima būti 99% tikram, kad jau nebesate vaikas, kad suprantate gyvybės kainą ir rūpinatės savimi bei savo artimaisiais iš meilės…
Meilės savo šeimos nariams ir savo Ego. Stengiatės, kad Jūsų gyvenimas vieną dieną nevirstų košmaru, apsuptu chaoso ir bejėgiškumo jausmo. Kiekviena gyva būtybė nori būti užtikrinta ne tik dėl savo dabarties, bet ir ateities. Instinktas išlikti yra atėjęs iš priešistorės ir žmogus negali to pakeisti.
Paradoksas slypi tame, kad nepaisant stipraus ir nenugalimo saugos instinkto, žmogus dažnai nepadaro visko, besistengdamas apsaugoti save, savo vaikus ir mylimą sutuoktinį. Mes linkę būti optimistais, tikinčiais, kad mums viskas bus gerai ir nuolat kartojančiais: „man taip atsitikti negali“. O įvykus nelaimei, daugelis dažniausiai negali atsikvošėti, kad tai atsitiko būtent jiems! Mes nesame nei nemirtingieji, nei šventieji, tad nereikia stebėtis, jei patenkame į avariją ar esame užklupami ligos. Ne, aš neironizuoju. Tiesiog mums mūsų gyvybės yra neįkainojomos ir jų svarba būtent mums yra milžiniška, bet ką šie trapūs mažyčiai gyvenimėliai reiškia pasaulio, visatos mastu? Nieko nereiškia. Nebent esate įžymus rašytojas, ekonomiškai stiprios valstybės karalius ar Mikelandželas. Nelaimės atveju kompensacija būtų ta, kad Jūs būtumėte tikras, kad neišnyksite kaip vėjo nešama dulkė, o Jus atsimins dar ne viena ir ne dvi kartos. Mums, paprastiems žmonėms, kasdien neišvengiantiems pilkos rutinos ir įvairių kritinių situacijų, reikia būti tikriems dėl savo gyvybių ir sveikatos.
Priežaščių sveikatai apsaugoti turime ieškoti jau šiandien, nes nežinome, kada tai padaryti gali būti per vėlu. Išvažiuodami iš kiemo per plikledį, turėtumėte pagalvoti, kad net tokie,rodos, nežymūs gyvenimo niuansai gali būti lemiami. Ir nesvarbu net tai, jog Jūs puikiai valdote savo automobilį, o Jūsų vairavimo stažas- virš 30 metų. Žinokite, kelyje visada gali pasitaikyti naujokas vairuotojas, nesugebantis prisiklijuoti net „klevo lapo”, o pavojingiausia tai, kad jo veiksmai gali būti staigūs ir neaadekvatūs. Eidami šviečiant žaliam šviesoforo signalui, visada pažiūrėkite, ar koks beprotis nelekia per sankryžą, nematydamas raudono signalo. Dieve, pagalvojus, kiek dalykų, gali nutikti mums to nenumanant! Einant tamsia gatve gali sumušti chuliganai, troleibuse galime pagauti vadinamąjį kiaulių gripą arba perstatydami baldus namie, galime neišlaikyti jų svorio, paslysti. Iš tikrųjų, esame apsupti pavojų ir turime saugoti savo gyvybę 100 kartų daugiau nei savo 5 pirštus.
Žinote, ką tik pagalvojau, kad mano pačios gyvybė neapdrausta. Esu apdraudusi savo automobilį su „klevo“ lapu milžiniška suma, o savo gyvybės, taip tos pačios gyvybės, su kuria „draugauju“ jau 20 metų, nesu. Neįtikėtina. O jeigu aš susirgsiu rimta liga(neduok, Dieve) ir man reikės brangių vaistų, už kuriuos aš neįstengsiu susimokėti? Kas tada? Ne, tai nėra mano sapalionės ar priverstinis raginimas. Taip pat nevadinkite to nesąmone, pinigų plovimu ar pigiu triuku. Mes neperšame Jums savo nuomonės, net neabejojame, kad patys turite savąją. Tiesiog pagalvojus, kiek pasaulyje nelaimių atsitinka kasdien, neįmanoma būtų nepaminėti tokių akivaizdžių faktų. Galbūt šiandien Jūs abejojate, bet, žinokite, jei vieną dieną suprasite, kokia svarbi yra žmogaus gyvybė, mes Jums padėsime visais įmanomais būdais ir, pabudus ryte, galėsite ramiai mėgautis kava, negalvodami, kad Jūsų gyvenimas gali pavirsti ką tik susapnuotu košmaru.
Susiję įrašai:
